- spruktelėti
- sprùktelėti vksm. Sprùktelėjo iš rañkų žuvi̇̀s.
.
.
spruktelėti — sprùktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. 1. staiga išsprūsti, šmurkštelėti: Sprùktelėjo iš rankos lydeka DŽ. 2. M staiga pasprukti: Berniukas spruktelėjo į šalį rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sprūktelėti — sprūktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. DŽ staiga išsprukti, pasprukti … Dictionary of the Lithuanian Language
sprukterėti — sprùkterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo žr. spruktelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sprustelėti — sprùstelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. 1. DŽ staigiai išsprūsti, slystelėti: Mun sprùstelėjo [stiklinė] iš rankų ir įdužo DūnŽ. 2. staiga išbėgti, spruktelėti: Ji sprustelėjo į kiemą sp … Dictionary of the Lithuanian Language
sprūkterėti — sprūkterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. 1. NdŽ žr. sprūktelėti. 2. sprigtelėti: Sprūkterė[jo] stričku arkliui nosin Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language